Griaunami mitai apie gestų kalbą
Lapkričio mėnesį Lietuvių gestų kalbos (LGK) metodinio skyriaus vyriausiosios specialistės Eliza Dobilaitė, Rūta Mingailaitė ir Loreta Fedorec konsultavo Vilniaus senojo teatro aktorius, jų pjesėje naudojančius lietuvių gestų kalbą. Vasario 26 dieną komanda vyko stebėti spektaklio - aktorių pastangas bei pažangą.
Džiugu matyti gestų kalbą scenoje
Eliza Dobilaitė po spektaklio dalijosi teigiamais įspūdžiais: „Man smagu, kad vakar dalyvavau spektaklyje, iš tiesų buvo įdomu. Džiaugiuosi, kad aktoriai naudoja gestų kalbą. Tie, kurie buvo pas mus mokytis, tikrai neblogai pasirodė.“
Rūta Mingailaitė pasakojo, kad labiausiai laukė akimirkos, kai scenoje išvys aktorius, kuriuos pati mokė gestų kalbos: „Ir kai scenoje išvydau mamos ir dukros dialogą, širdis džiaugėsi – kaip buvo naudojamas veidas emocijoms išreikšti ir gestų kalba. Buvo gražu stebėti aktorius vaidinant.“
Vis dėlto specialistė atkreipė dėmesį, kad gestų kalbos raiškai dar yra kur tobulėti: „Norėtųsi, kad spektakliuose, kuriuose naudojama lietuvių gestų kalba, aktoriai įdėtų tiek pat pastangų kaip ir į teksto įsiminimą. Vietomis matėsi gestų „kietumas“, norėjosi daugiau laisvumo ir natūralumo.“
Gestų kalba – jausmų ir santykių kalba
Loreta Fedorec į spektaklį ėjo pirmiausia norėdama pamatyti, kaip aktoriams pavyko perteikti išmoktą gestų kalbą. „Dukrą suvaidinusi aktorė paliko itin stiprų įspūdį – jos vaidmuo buvo jautrus, o veide atsispindėjo gausybė emocijų.“
Ji pabrėžė ir svarbią spektaklio siunčiamą žinutę visuomenei – kad kurtieji nėra „kurčnebyliai“, o gestų kalba gali perteikti sudėtingus jausmus, vidinius išgyvenimus bei santykius. Tai ypač atsiskleidė mamos ir dukters dialoge.
Specialistei taip pat patiko muzikiniai intarpai bei dekoracijos, sustiprinę bendrą spektaklio atmosferą.
Griaunami mitai apie gestų kalbą
Spektaklyje kartu dalyvavo ir kolegės Mantė bei skyriaus vedėja Lina.
Mantė atkreipė dėmesį, kad girdinčiųjų bendruomenėje vis dar pasitaiko nuomonių, jog gestų kalba yra primityvi ar ribota. „Spektaklyje šis mitas griaunamas – gestų kalba naudojama giliems, atviriems pokalbiams apie jausmus ir gyvenimą. Žinoma, galima įžvelgti tam tikrų netikslumų, tačiau, turint omenyje, kad spektaklis nėra orientuotas išskirtinai į gestakalbių bendruomenę, aktorių pastangos vertos plojimų.“
Metodinio skyriaus veikla – vis platesnė
Skyriaus vedėja Lina džiaugiasi, kad metodinis skyrius kasmet sulaukia įvairių užklausų dėl lietuvių gestų kalbos vartojimo ir teisingo naudojimo.
Nuo 2021 metų, kai Vertimo centre buvo įsteigtas šis skyrius, specialistės konsultavo ir mokė gestų kalbos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrę, Vilniaus savivaldybės darbuotojus, televizijos LNK reklamoje vaidinusius vaikus, teatro „Domino“ aktorius bei praėjusiais metais – ir šio teatro trupę.
Pasak skyriaus vedėjos, matyti aktorius scenoje vartojančius lietuvių gestų kalbą visuomet kelia jaudulį – stebint, kaip jie bendrauja, kiek emocijų ir veido išraiškų pasitelkia perteikdami turinį. „Linkiu ir toliau tobulėti visiems, kurie prisilietė prie lietuvių gestų kalbos. Sakau BRAVO visiems – ir ant scenos, ir už jos – kurie prisideda prie lietuvių gestų kalbos puoselėjimo ir vartojimo.“ - sako Lina Juozaitienė.
Atnaujinimo data: 2026-03-02
Taip pat skaitykite:
Video interviu su Maya De Wit: kalbina gestų kalbos vertėjai
Vilniaus teritorinio skyriaus komanda dalyvavo „Karjeros dienoje“ Antakalnio gimnazijoje
Gestų kalbos vertėjai gilino komandinio vertimo kompetencijas tarptautiniuose mokymuose
Vadovybės susitikimas su Klaipėdos teritorinio skyriaus darbuotojais