2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai skirtingų valstybių gestų kalbos (GK) vertėjai, tarp jų ir lietuvių gestų kalbos (LGK) vertėjai, tapo itin dažnai pastebimi televizijoje ir socialiniuose tinkluose versdami tiesiogines politikų kalbas bei svarbiausias naujienas, susijusias su besikeičiančia pandemijos situacija. Tai paskatino ištirti LGK vertėjų darbą per spaudos konferencijas ir nustatyti, su kokiais iššūkiais susidūrė LGK vertėjai versdami pandemijos aplinkybėmis ̶ panašaus tyrimo, apie GK vertėjų darbą per pandemiją, pasaulyje dar nebuvo atlikta.
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus lietuvių gestų kalbos vertėja Natalija Stankevič, studijavusi Vilniaus Universiteto Vertimo magistrantūros studijų programoje, savo baigiamąjį darbą nusprendė rašyti būtent apie LGK vertėjų darbą per pandemiją. Atliekant tyrimą „Gestų kalbos vertėjų darbas tiesioginiame eteryje per spaudos konferencijas esant ekstremaliai situacijai dėl COVID- 19 pandemijos“ paimtas interviu iš 9 LGK vertėjų, vertusių spaudos konferencijas per pirmąją pandemijos bangą, ir nustatyti išoriniai, lingvistiniai, paralingvistiniai ir tarpasmeniniai veiksniai, su kuriais susidūrė LGK vertėjai.
Tyrimas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. 2021 m. gegužės 4 d. jis pristatytas Vilniaus Universiteto Vertimo, Semiotikos ir Intermedialiųjų literatūros studijų studentų mokslinėje konferencijoje. 2021 m. spalio 8 d. darbas pristatytas konferencijoje „Vertimo paribiai ir užribiai“, kurią organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra ir Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos skyrius.
Tyrimas apie LGK vertėjų darbą per pandemiją publikuojamas Vilniaus Universiteto žurnale „Vertimo studijos“.
Vilniaus teritorinio skyriaus informacija