Siekiame geresnio lietuvių gestų kalbos paslaugų prieinamumo
Šią savaitę LGKVC įvyko posėdis, kurį inicijavo Seimo komisijos nariai Indrė Kižienė, Dainius Varnas, Laurynas Šedvydis. Susitikime dalyvavo SADM viceministrė Rita Grigalienė, ANTA direktorė Eglė Čaplikienė, Seimo nariai, LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė su valdybos nariais bei Lietuvių gestų kalbos vertimo centro atstovai.
Susitikimo metu LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė pristatė parengtas gaires Lietuvių gestų kalbos įstatymui. Tai svarbus žingsnis siekiant aiškaus teisinio gestų kalbos statuso Lietuvoje – įstatymas padėtų užtikrinti nuoseklią šios kalbos plėtrą, vartojimą švietimo, viešojo administravimo ir paslaugų srityse. Lukošiūtė taip pat atkreipė dėmesį į aktualias problemas: gestų kalbos pritaikymo trūkumą švietimo įstaigose, ribotą mokytojų, gebančių bendrauti gestų kalba, skaičių bei informacijos prieinamumo iššūkius.
LGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė kartu su patarėju Andriumi Barisevičiumi pateikė vertingą įžvalgą apie dabartines gestų kalbos vertimo paslaugų tendencijas. Didėjantis poreikis, vertėjų trūkumas, paslaugų regioninis netolygumas – tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduria vertimo paslaugų teikėjai. Diskutuota apie būtinybę investuoti į naujų vertėjų rengimą, sistemingą jų kvalifikacijos kėlimą bei paslaugų finansavimo modelių tobulinimą.
Kodėl svarbūs tokie susitikimai?
Tokie posėdžiai yra nepaprastai svarbūs, nes leidžia politikos formuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms bei paslaugų teikėjams susitikti akis į akį, įsiklausyti į bendruomenės lūkesčius, įvertinti realią situaciją ir ieškoti bendrų sprendimų. Tai – ne tik dialogas, bet ir bendradarbiavimo stiprinimas, kuris ypač svarbus kuriant įtraukią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo savo negalios – galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Gestų kalba yra kurčiųjų bendruomenės tapatybės dalis ir esminis komunikacijos įrankis. Valstybės pareiga – sudaryti sąlygas, kad ši kalba būtų pripažinta, vartojama ir saugoma. Tokie susitikimai prisideda prie šio tikslo, skatina sprendimų priėmėjus veikti koordinuotai ir atsakingai.
Tolimesni žingsniai
Po aktyvių diskusijų visi susitikimo dalyviai sutarė, kad būtina tęsti šį konstruktyvų dialogą ir jau rudenį planuojamas kitas susitikimas. Tik nuolatinis bendradarbiavimas, situacijos stebėsena ir atviras dalijimasis įžvalgomis leis pasiekti realius pokyčius tiek teisiniame, tiek praktiniame lygmenyje.
